Pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos sukėlėjų atmainos skiriasi. Įmanoma vienu metu užsikrėsti net keliomis koronaviruso atmainomis. Tai – tik keletas pirminių išvadų, paaiškėjusių plataus masto koronaviruso genomo tyrimuose, kuriuos atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė.

„Šiltuoju metu nevalia slėptis po makiažo kauke. Kur kas svarbiau akcentuoti švytinčią, dažnai įdegusią odą, o tam pakanka vos kelių makiažo priemonių“, – tikina „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė. Ji atskleidžia, kokios priemonės privalo būti kiekvienos kosmetinėje vasarą.

Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui.

Geltonais pienių žiedais pražydusios pievos traukia akį ir iš jų medų renkančias bites, tačiau jomis neretai piktinasi žalių vejų prie namų savininkai, įdedantys daug darbo jų naikinimui. Šis greitai plintantis ir įkyria piktžole laikomas augalas – tikras gyvybės eliksyras, padedantis įveikti daugybę sveikatos negalavimų.

Lietuvoje užfiksuota keletas kūdikiams pavojingos ligos kokliušo atvejų. Kokie šios ligos požymiai ir ką turėtume daryti, įtarus šią ligą, pataria Šiaulių ligoninės vaikų skyriaus medikai.

Viena ryškiausių 2020 m. mados tendencijų – rankų darbo megzti apdarai: nuo suknelių, megztukų iki nertų kepuraičių ir skrybėlaičių. Pasidairykite, ką siūlo mados namai ir pasisemkite įkvėpimo savo kūrybai.

Kodėl žmonės meluoja? Kaip tą melą atpažinti ir kokie požymiai jį išduoda? Į šiuos klausimus atviroje Viliaus universiteto paskaitoje iliustruodamas pavyzdžiais bandė atsakyti Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Teisės ir kognityvinės psichologijos katedros vedėjas profesorius Gintautas Valickas. Jis ne tik išvardijo priežastis, dėl ko dažniausiai meluojama, bet ir papasakojo, koks žmogaus elgesys išduoda melą.

Šv. Kalėdos – viena gražiausių metų švenčių, kurios suburia artimus žmones būti kartu, namus pripildo imbierinių sausainių kvapo, o kartu su tuo – ir neapsakomo jaukumo. Aplinkui vien šypsenos, mirksinčios girliandos ir dovanos, įpakuotos į blizgų popierių. Visa tai, atrodytų, tobulas laikas mums visiems prisipildyti širdies šilumos, lydėsiančios ištisus metus. Tačiau ar tikrai?

Peršalimas, sloga, skaudanti gerklė ir įvairiausi virusai – tai ne tik darganoto rudens ar žvarbios žiemos palydovai. Jie visai netikėtai gali pulti ir ankstyvą pavasarį, ir net vasarą. Jei organizmas dar tik siunčia pirmuosius blogos savijautos signalus, dažnai gali pagelbėti stebuklingas puodelis šildančios arbatos. Net jei jaučiatės gerai, arbata su vaistiniu poveikiu pasižyminčiomis medžiagomis saugos jūsų organizmą kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir kitų infekcijų.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.