Vaikų melo požymiai

8 simptomai, kurie padės atskirti, kada vaikas meluoja

Ko gero, nėra pasaulyje vaiko, kuris nebūtų bent kartą pamelavęs savo tėvams, nenorėdamas prisiimti atsakomybės, kitaip sakant, bausmės, už savo iškrėstą išdaigą. Melas – dažniausias 6 – 10 m. amžiaus vaikų “nusikaltimas”. Kokie vaiko kūno kalbos ženklai išduoda, kad jis jums sako netiesą?

Akių kontaktas

Meluodami maži vaikai stengiasi nežiūrėti suaugusiajam į akis.
Tačiau vyresni vaikai elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, paauglys gali įsispitrijęs jums į akis tvirtinti, kad ne jis rūkė už kampo. Per ilgas akių kontaktas šiuo atveju gali taip pat išduoti, kad vaikas meluoja.

Klausimo pakartojimas

Jei vaikas pakartoja jūsų klausimą, pavyzdžiui, “kur buvai po pamokų?”, gali būti, kad jis taip pat ruošiasi pameluoti. Kartodamas jūsų užduotą klausimą jis įtemptai bando sukurti istoriją, kurią netrukus papasakos…

Liečia savo veidą

Norėdami įsitikinti, ar vaikas jums nemeluoja, sekite, ką daro jo rankos. Jei jis trina ausį, čiupinėja nosį ar skruostus, tai gali reikšti, kad jis taip bando “pridengti” savo melagystę.

Nesutampantys faktai

Yla anksčiau ar vėliau iš maišo vis tiek išlenda. Kuo daugiau vaiko klausinėsite apie įtartino įvykio aplinkybes, tuo daugiau faktų neatitikimų gali paaiškėti, jei istorija yra išgalvota.

Gynybinė reakcija

Mėginami išsisukti vaikai gali tapti įsijautusiais aktoriais. Stebėkite, ar su jumis kalbėdamas vaikas nesielgia taip, kaip jam nebūdinga: per daug įsijautęs ir susijaudinęs, paraudusiais skruostais, pernelyg pakeltas tonas. Arba kalbėdamas vis nusuka galvą į šoną.

Keisti gestai

Jei vaikas pasakodamas savo istoriją intensyviai gestikuliuoja, keistai trina raba atvirkščiai, slepia rankas už nugaros, tikėtina, kad bando apdumti jums akis.

Mirkčiojimas

Meluoti nėra lengva. Kol vaiko galva įtemptai dirba, kitos kūno dalys gali jį išduoti: tankus mirkčiojimas arba atvirkščiai, išplėstos, nemirkčiojančios akys – tai taip pat ženklai, rodantys, jog vaikas kuria pasakas.

Tyla ir nenuoseklumas

Kartais šnekūs vaikai gali tapti tikrais tyleniais. Gali būti, kad yra priežasčių, apie kurias jis nenori kalbėti. Jei vaikas pasakoja svo istoriją nenuosekliai, su ilgomis pauzėmis, tylesniu balsu nei yprastai – tikėtina, kad jis bando išsisukti.

Prevencija – kaip elgtis tėvams?

Kalbėkite su savo vaiku: pasakykite jam, kad su jumis jis gali būti atviras bet kokiu klausimu. Svarbu, kad melas bijant bausmės, netaptų dažnu reiškiniu.

Skatinkite vaiką už atvirumą: pagirkite, kad jis buvo sąžiningas ir atskleisdamas tiesą pasielgė dorai ir teisingai.

Nesakykite vaikui, kad jis melagis. Geriau pasakykite jam, kad jo elgesys labai nuliūdino jus.

Tėvai tampa pavyzdžiui vaikams

Vaikai daugelio dalykų išmoksta iš suaugusiųjų – tad savo elgesiu tėvai turėtų rodyti gerą pavyzdį. Jei vaikai matė jus, pavyzdžiui, meluojančius policininkui, kad neviršijote greičio, arba sutiktam kaimynui sakėte komplimentus, o namuose jį begėdiškai apkalbėjote, mažiesiems gali būti sunku suvokti, kodėl meluoti tam tikrose situacijose galima, o kai kuriose – ne.

Melas ir geras tonas suaugusiųjų pasaulyje tampa neatsiejamais dalykais. Pavyzdžiui, gimtadienio proga gavę nepatinkančią dovaną, jūs ir jūsų vaikas gali pasielgti skirtingai. Jūs, greičiausiai, šypsodamiesi dėkosite už nuostabų siuprizą, o jūsų mažylis tokioje situacijoje gali išrėžti, jog tokį daiktą jau turi arba, kad jam tokia dovana nepatinka.

Geriausia savo elgesį net ir tokioje situacijoje paaiškinti savo vaikui: “Nenorėjau įžeisti to žmogaus, kuris man padovanojo šią dovaną, nes jis yra mano geriausias draugas. Juk ne dovana yra svarbiausia”.

Vaikai nuo 5 metų jau ima suprasti suaugusių pasaulio žaidimo taisykles ir nutuokia, kas yra mandagu bei padoru, tačiau per vieną dieną visko išmokti neįmanoma. Kuo anksčiau vaikas supras, kada melas ar prasimanymai gali sugriauti pasitikėjimą, atstumti draugus ar net sukelti didesnį pavojų, tuo didesnė tikimybė, kad meluoti ateityje jis nebematys būtinybės.

Nuotr.: www. foter.com