gallery

Vaikų auklėjimo tradicijos Japonijoje

Japonijoje buvo tikima, kad vaikai iki 7 metų priklauso dievams, todėl tėvai su mažyliais elgėsi labai atlaidžiai, kad jie nenutartų grįžti pas dievus. Ši sena tradicija giliai įsišaknijo Rytų šalies kultūroje ir šeimų papročiuose.

Mama – japonų šeimose yra kertinis akmuo, ant kurio laikosi visas vaiko pasaulis. Tėvai Japonijoje paprastai dirba 6 dienas per savaitę ir savo mažylius mato labai retai. Svarbiausias tėvo indėlis gimus mažyliui, septintą dieną po šio įvykio paskelbti šeimai naujagimio vardą. Parinktą vaiko vardą ir gimimo datą tėvas hieroglifais užrašo ant popieriaus lapo ir pakabina namuose ant sienos.

Paprastai moterys, gimus kūdikiui, kuriam laikui, o kartais ir visiškai nutraukia karjerą ir atsideda vaikų priežiūrai. Japonijoje neįprasta samdyti auklę – mamos nepatiki svetimam žmogui savo vaiko priežiūros ir auklėjimo. Prireikus trumpam palikti mažylį, pagalbos japonės prašo savo mamų, anytų ar seserų.

Gali pasirodyti, kad mažyliai japonų šeimose augdami nuolatinio dėmesio apsupti virsta tikrais lepūnėliais, kurie gali daryti ką tinkami – mamos ir senelės, kurios dažnai taip pat prisideda prie anūkų auklėjimo, niekuomet vaikams nerodo pykčio ir nedrausmina jų pakeltu tonu. Paprastai mažylius mamos stengiasi ne sudrausminti, bet išaiškinti jiems galimas netinkamo elgesio pasekmes. Didžiausia bausmė vaikui Japonijoje – savo elgesiu nuvilti ar sukelti gėdą mamai ar savo šeimai – tai yra komandai, kurioje jis gyvena.

Japonijoje vaikams ilgai leidžiama būti … vaikais. Jų noro dūkti, kelti netvarką, triukšmauti tėvai nevaržo.

Skirtingai ne amerikiečiai, kurie siekia savo vaikams padėti išaugti stipria asmenybe, skatindami juos savarankiškai valgyti, rengtis ir panašiai, japonai moko vaikus augti ir gyventi bendruomenėje. Mamos Japonijoje ilgai maitina savo mažylius, perka jiems rūbus ir padeda apsirengti. Čia taip pat įprasta, kad vaikas iki 12 metų miega viename kambaryje su tėvais ar seneliais. Neretai gimus mažyliui, tėčiai išeina gyventi į atskirą kambarį, o mama su vaiku miega kartu.

Japonijoje įprasta, kad tarp vaiko ir mamos užsimezga ypatingai intymus ryšys, o vaikas besąlygiškai pasitiki ir priklauso nuo savo motinos.

Ūgtelėjusius vaikus Japonijoje mamos paprastai leidžia į įvairius būrelius ir užsiėmimus, kad atžala įgytų kuo daugiau įgūdžių ir turėtų daugiau galimybių patekti į geras lavinimo įstaigas. Japonijoje, skirtingai nei daugelyje Europos šalių ar JAV, darželinukams įprasta užduoti namų darbų. Todėl vaikams Japonijoje lieka mažai laiko dūkti kieme su draugais – juos mamos paprastai skatina užsiimti įvairia naudinga veikla: mokytis kaligrafijos, groti, kalbų ar sportuoti.

Japonijoje didžiausias mamų rūpestis – pasirūpinti tinkamu vaiko lavinimu nuo mažų dienų. Mat daugumoje šios šalies pradinių mokyklų ir koledžų vaikai laiko stojamuosius egzaminus, o nuo įgyto išsilavinimo labai priklauso tolimesnės karjeros perspektyvos.

Sulaukę 20 m. japonų jaunuoliai tampa pilnaverčiais visuomenės nariais
Pilnametystės diena Japonijoje – nacionalinė šventė

 

Sulaukę 20 metų jaunuoliai Japonijoje tampa pilnaverčiais visuomenės nariais: jie gali balsuoti ir vartoti alkoholį, vairuoti, lankyti barus. Ši sukaktis pažymima kasmet sausio antrąjį pirmadienį.

Pilnametystės diena Japonijoje – tai valstybinė šventė, o jos dalyviais tampa tradiciniais kimono, įmantriomis šukuosenomis pasipuošusios merginos ir vaikinai, kuriems tais metais sueina 20 m. Tėvams ši diena – tai paskutinis tėvystės pareigų etapas, tačiau daugumai šeimų tai nereiškia tėvų ir vaikų santykių pabaigos.

Baigę mokyklas vaikai Japonijoje paprastai gyvena su tėvais, kol sukuria savo šeimas, tačiau net ir tuomet šioje kultūroje įprasta, kad tėvai ir su savo suaugusių atžalų šeimomis lieka gyventi po vienu stogu visą likusį gyvenimą.