Vaikai ir disciplina – kokia tėvų taktika niekuomet nepasiteisina?
6 patarimai, kaip auklėti vaikus be pykčio
Ką darote jei jūsų pradinukas ar darželinukas supykęs šveičia į kampą naują jūsų nupirktą kepurę ir šaukia, kad jos nenešios, nes ji ne tokios spalvos, kokios norėjo? Arba supykęs pareiškia, kad nevalgys košės su aviečių uogiene, nes „juk sakiau, kad man šitos uogos nepatinka?“ Manote, kad atėjo metas ultimatumui ir liepiate maukšlintis kepurę ir eiti į darželį, arba valgyti košę su nemėgstama uogiene?
Bandydami numalšinti vaiko įniršį, tėvai dažnai patys padaro lemiamą klaidą, kai patys pakeltu tonu liepia jam liautis šaukti.
Disciplinos laikymasis namuose neretai įstumia tėvus į karą, kuriame, deja, nebus nė vieno nugalėtojo. Tik sugadinta nuotaika, pakilęs kraujo spaudimas, užkimusios gerklės ir vaiko pykčio ašaros. Bet juk būti tėvais – tai nereiškia nuolat kovoti.
Pozityvaus vaikų aklėjimo specialistai moko, kaip elgtis su vaikais be pykčio, grasinimų ir fizinių bausmių. Šiandien tai labai aktuali tema ypač Lietuvoje, kur kas savaitę girdime sukrečiančius pranešimus apie tėvų sužalotus ar mirtimi pasibaigusius auklėjimo atvejus.
Ieškokite pykčio priežasčių
Vaikai nori būti geri, tačiau jei jiems kartais nepavyksta elgtis „tinkamai“ (suaugusiųjų akimis), pirmiausia, ką turėtų padaryti tėvai – išsiaiškinti, kas privertė mažylį keistai pasielgti. Gali būti, kad vaikas labai jūsų pasiilgo darželyje ir tikėjosi jūsų dėmesio, bet jūs per ilgai kalbėjote telefonu ir mažylis todėl išvartė žaislus ar pastūmė savo brolį.
Specialistai pastebi, jog vaikai neretai keistai pasielgti gali ir be jokios aiškios priežasties, tačiau jas tėvai nesunkiai gali rasti patys, atidžiau analizuodami savo pačių elgesį. Gali būti, jog vakar pažadėjote savo vaikui pakeliui iš darželio stabtelėti suvalgyti ledų, tačiau šio pažado neįvykdėte. Todėl mažylis bus labai nusivylęs ir savo pyktį išreikš sugrįžęs į namus. Tokiose situacijose vaikų „netinkamo elgesio“ priežastis – tėvų elgesys. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaustumėtės būdamas savo vaiko kailyje ir pagalvokite, kaip galėtumėte tai ištaisyti.
Kontroliuokite savo, o ne vaiko emocijas
Vaikų pykčio proveržio akimirką, sunku išlikti ramiam, tačiau tai labai svarbu. Vaikai kopijuoja juos nuolat supančių suaugusiųjų elgesį ir taip, kaip į įvairias situacijas reaguoja tėvai, taip išmoksta elgtis ir jų atžalos. Kitaip tariant, kaip šauksi – taip atsilieps.
Specialistai pataria tėvams prie vaikų niekuomet nesielgti taip, kaip nenorėtų, kad jie elgtųsi. Tad geriausia įniršio akimirką giliai įkvėpti, suskaičiuoti iki 10 ir rasti sprendimą, kaip pačiam tinkamiau elgtis susidariusiose situacijoje. Galbūt vienu atveju, geriausia būtų vaikui ramiu tonu pasakyti, kad toks elgesys jus labai nuliūdino ir pasikalbėti apie tai, kas mažylį privertė netinkamai elgtis. Kitu atveju, galbūt pravers humoras, kad ir tokiu atveju, kai pykčio priepuolį sukelia nepatikusi kepurė: jei pasiūlytumėte vaikui vieną dieną apsikeisti kepurėmis,. Užsidėję vaikišką kepurę, užtikrintai prajuokinsite savo mažylį ir greičiausiai, jis pats nutars, kad kiekvienam sava kepurė labiau tinka.
Požiūris „tai praeis“ ne visuomet pasiteisina
Daugelis darželinukų ir pradinukų auginančių tėvų mano, kad tokiame amžiuje būdingi „ožiukai“ , pykčio priepuoliai savaime anksčiau ar vėliau praeis. Tačiau kaip pastebi edukologai, „tai“ nepraeina.
Jei vaikas darželyje nuskriaudė kitą vaiką, tėvai privalo išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi ir paaiškinti, toks elgesys yra nepriimtinas.
Vaikui dėl kokios nors priežasties supykus, galima pasakyti, jog suprantate, jog šiuo metu jis pyksta, tačiau privalote jam aiškiai išdėstyti, jog mušti ir skriausti kitą vaiką negalima. Šiuos žodžius nuolat tarsi mantrą reikėtų kartoti vaikams, jei jie linkę savo agresiją išlieti ant kitų bendraamžių.
Kartais vaikai savo elgesiu tarsi pasitikrina „savo galių“ ribas, tačiau jiems turime padėti suprasti, kur jos baigiasi, nelaukdami, kol taisyklių pažeidimai taps vaiko elgesio norma. 5-7 m. amžiaus vaikai turėtų žinoti, kad už blogą elgesį jų laukia bausmė ir tam tikrų privilegijų apribojimas. Pavyzdžiui, negalės savaitę žiūrėti filmukų, žaisti planšete ir pan.
Mažesni 3-4 m. vaikai agresyviai elgiasi todėl, kad jų žodynas dar menkas ir jie ne visuomet konfliktinėje situacijoje geba savo emocijas išreikšti žodžiais. Tuomet jie imasi veiksmų – gali įkąsti, pastumti kitą vaiką , užgauti jį žaislu ir pan. Jei dažnai pastebite tokias situacijas, mokykite mažylį išreikšti savo jausmus trumpais sakiniais ar žodžiais, tokiais kaip: „baik, man skauda“, „atiduok, čia mano“ ir pan.
Daugiau dėmesio pasiekimams
Visi mėgstame sulaukti pagyrų už gerą darbą. Tai taip pat svarbu ir vaikams. Edukologai pataria mažiau skirti dėmesio vaikų nesėkmėms ir dažniau pagirti už tai, kas jiems pavyksta. Pavyzdžiui, jei pradinukas mokosi rašyti pirmąsias raides, nepamirškime pagirti, kad štai šios raidelės parašytos ypač dailiai. Pagyrimas kad ir už nedidelį pasiekimą ir pastangas motyvuos labiau nei pastabos ir nuolatinė kritika.
Daugelį dalykų, pamėgdžiodami tėvus, vaikai nuo pat mažų dienų imasi daryti savo noru, be jokio paskatinimo: pavyzdžiui, vos vaikščioti išmokęs mažylis nori padėti mamai išimti skalbinius iš skalbimo mašinos, ar padėti tėčiui sumeistrauti lentyną. Tačiau nuolat skubantys tėvai neretai atsisako tokių vaiko paslaugų, o visai be reikalo.
Leiskite savo vaikams dalyvauti namų ruošoje ir imtis bet kokio darbo, kuris juos domina (žinoma, įvertinę saugumą: tikrai neverta leisti mažamečiui vaikui lipti ant kopėčių įsukti lemputės, ar duoti jam įkalti vinį į sieną naudojant tikrus įrankius). Taip bendradarbiaudami ir bendraudami su savo vaikais nuo mažų dienų ugdysite mažylio pasitikėjimą savo jėgomis, jausdami jūsų dėkingumą už pagalbą, vaikai augs labiau motyvuoti, o tvarkymasis namuose ar bet koks darbas kartu taps gražia tradicija.
Ar ne per dažnai sakome vaikams „ne“ ir „negalima“?
Jei pastebėjote, kad vaikas nereaguoja į draudimus, greičiausiai jo klausos receptoriai visus „ne“ ir „negalima“ girdi tarsi foninę muziką, kuri nesukelia jokių emocijų ir reakcijos. Tai signalas tėvams, jog turite rasti įtikinamesnių žodžių norėdami sudrausminti, ar pakeisti vaiko elgesį. Jei parduotuvėje mažylis ima zirsti ir pykti, kad neperkate jam dar vieno žaisliuko, užuot mėginus nuvilioti vaiką nuo žaislų lentynos, paprašykite jo pagalbos išrinkti gražiausius vaisius ar daržoves. Dėmesio nukreipimas – viena veiksmingiausių taktikų, nes maži vaikai greitai užmiršta, kodėl pyko prieš keletą akimirkų, jei juos sudomina nauja veikla.
„Kyšis“ už gerą elgesį – ne geriausias sprendimas
Neretai tėvai, mėgindami „susiderėti“ dėl vaiko gero elgesio, taiko savotišką „kyšio“ taktiką: „Jei būsi geras, nupirksiu tau saldainių“. Edukologai pastebi, kad tokia taktika – ne geriausia išeitis. Tėvai, kurie savo vaikus skatina tam tikru atlygiu, gali vėliau tapti vaiko manipuliacijų „auka“: kitą kartą negavęs saldainio (kaip įprasta) mažylis atsisakys klausyti tėvų prašymų arba tai jam gali sukelti nusivylimą ar net pasipiktinimo audrą.
Geriausias atlygis vaikams – tai tėvų dėmesys, apkabinimas, bučinys ir, žinoma, švelnūs žodžiai: „aš tave myliu!“