Nevalgus vaikas. Ką daryti?

„Jei ne makaronai, nežinau, ką bevalgytų mano vaikas“, – taip dūsauja ne viena mama, auginanti maistui išrankų mažylį. Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti įvairesnį maistą?

Mitybos įpročiai persiduoda per placentą ir motinos pieną

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vaiko valgymo įpročiai ima formuotis dar jam negimus, todėl labai svarbu, kaip maitinasi mažylio besilaukianti mama. Mažylių pomėgis tam tikram maistui persiduoda ir su mamos pienu. Tad besilaukiančios ar jau susilaukusios mamos turi itin atidžiai rūpintis savo mityba ir į savo racioną įtraukti kuo įvairesnių produktų, su kurių skoniais mažylis galėtų susipažinti nuo pat kūdikystės.

Daugelis mamų pastebi, kad antraisiais gyvenimo metais vaikai ima mažiau valgyti ir tampa vis išrankesni maistui. Pasak vaikų mitybos specialistų, tai natūralu, nes šiame amžiaus tarpsnyje, sulėtėja vaiko augimo procesas. Svarbiausia, kad vaiko racioną sudarytų 4 produktų grupės: daržovės ir vaisiai, grūdų, pieno, mėsos ir žuvies patiekalai.

Prie naujų skonių vaikai pripranta palaipsniui

Vaikų skonio receptoriai žymiai jautresni, todėl nereikia stebėtis, jei mažylis ims raukytis pirmą kartą ragaudamas rūgštų ir kartų greipfrutą ar aštiais, neįprasto kvapo prieskoniais pagardintą troškinį.

Žmogus taip sukurtas, kad visa, kas yra saldu, jo skonio receptoriai priima kaip valgomą, nes primena motinos pieną, o visa, kas kartu, rūgštu, tarsi prilygsta kažkam, kas nevalgoma ir nuodinga.

Prie naujo ir nepažįstamo skonio vaikai pripranta palaipsniui, tad jei vieną kitą kartą atsisakys suvalgyti brokolio ar avokado kąsnelį, nereikėtų nuleisti rankų. Tačiau jokiu būdu neverta imtis ir prievartos ar įkalbinėjimų. Prievarta vaikui gali sukelti dar didesnį priešiškumą tėvų peršamam brokoliui ar kitam sveikuoliškam produktui.

Kiek kartų galima vaikui bandyti „įpiršti“ nepatikusį produktą? Pasak vaikų mitybos specialistų, po 10 ar 15 bandymo mažylis turėtų apsiprasti su nauju skoniu, tačiau nereikėtų būti itin įkyriems ir nepatikusį maistą mėginti vaikui siūlyti kiekvieną dieną.

„Geriau mirti, nei valgyti kalafiorus“, – sakė visiems žinomas personažas Karlsonas iš A.Lingdren knygos apie Mažylį. Ko gero, šio personažo lūpomis kalba ir vaikai. Mažųjų valgytojų nemėgiamiausių sveikų produktų TOP sąraše, greičiausiai, kalafiorai, brokoliai, avokadai ar kopūstai atsidurtų pačiame viršuje.

Mamoms be šių produktų nelengva sudaryti sveiką vaiko mitybos dietą. Tad ką daryti ir kaip paslėpti ar pakeisti tuos brokolius, kopūstus ir kitas sveikas daržoves?

Keletas mamų išbandytų triukų

Tirštos trintos sriubos, padažai – tai vienas būdų, kurio galima griebtis, norint „paslėpti“ daug sveikų daržovių, kurių nenori matyti vaiko akys. Žaliai brokolių sriubai galima suteikti net mėgiamo filmo personažo Šreko vardą.

„Tirštas moliūgų ar brokolių sriubas pagardinu dukros mėgiamu tarkuotu parmezano sūriu ir šlakeliu grietinėlės, kurią mažylė mėgsta išmaišyti šaukštu piešdama įvairius piešinius. Taip sriubos valgymas virsta įdomiu žaidimu. Visi šeimos nariai susėdę prie stalo aptariame, kam kokį pavidalą pavyko nupiešti sriuboje, taip mums šeimos pietūs virto savotišku ritualu“, – pasakoja Monika, auginanti 5 metų dukrą.

Maisto ruošimas kartu – dar viena išeitis. 3-5 metų sulaukę vaikai mielai dalyvauja maisto ruošimo procese ir tai, ką kartu pagaminsite, valgys su didesniu apetitu. Be to, gaminanti maistą kartu, mažyliams mamos gali suteikti žinių apie produktus ir jų naudą. „Prisijaukinti“, geriau pažinti maistą ir įvairius produktus padeda ir mamų istorijos. Gaminant maistą kartu, mažyliui galima papasakoti, kodėl morkos oranžinės ir kodėl jas labai mėgsta zuikiai, kurie jų prisivalgę labai gerai mato naktį, arba arkliukai, kurie labai mėgsta avižas, iš kurių mes verdame košes, tampa labai greiti.

Vartydami kulinarines knygas ir rinkdamiesi patiekalus, kuriuos kartu gaminsite, padėsite vaikams nuo mažų dienų atrasti maisto pasaulio įvairovę.

Neprikraukite vaiko lėkštės

Pamatęs priešais save didelę porciją maisto, nevalgus vaikas gali visai prarasti ūpą valgyti. Vaikiška porcija atitinka pusę saugusiojo porcijos arba maždaug tiek, kiek telpa vaiko delne (tarkim, jei matuotume cepelinais, vaikiška porcija atitiktų pusę cepelino).

Jei pietums nutarsite gaminti naujoviškų ir vaikui neįprastų patiekalų, greičiausiai jis liks nevalgęs. Svarbu, kad siūlomų patiekalų racione būtų produktų, kuriuos vaikas mėgsta. Mokslininkai stebėję vaikų valgymo įpročius, pastebėjo, kad naujoves vaikai iš karto priimdavo, jei naujos skonio produktais būdavo patiektas „suporuotas“ su jam pažįstamu produktu.

Naujus produktus vaikams geriau siūlyti nedidelėmis porcijomis. Suvalgęs kąsnelį mažylis paprašys dar, jei jam patiks. Vaikų skonio receptoriai labai jautrūs, todėl sūrus, kartus, rūgštus ar itin išraiškingo aromato maistas jiems gali sukelti nemalonius pojūčius. Natūralu, kad kai kuriuos produktus mažyliai pamėgsta šiek tiek ūgtelėję.

Pavyzdį ima iš savo draugų

Vaikai dažnai pasiduoda savo draugų įtakai, tad neretai atsidūrę prie maistu nukrauto stalo, stebi, ką valgo geriausias draugas. Jei jūsų vaikas lig šiol nemėgo pomidorų, o jo geriausias draugas juos kemša pasigardžiuodamas, gali būti, kad jo pavyzdžiu paseks ir jūsų vaikas. Geru pavyzdžiu savo vaikams, be abejo, turėtų būti ir tėvai. Sunku būtų tikėtis, kad mažylis, matydamas kaip tėvai vakarienei valgo picą, itin apsidžiaugs jam pasiūlyta virtų brokolių ar košės porcija.

„Kąsnelį už mamytę ir tėvelį“ taktika

Tokią taktiką – „suvalgyk dar kąsnelį už mamytę, o dabar už tėvelį“ – išbandė daugelis nevalgių vaikų tėvų. Pasak specialistų, tai ne pats geriausias sprendimas. Nuolat versti vaiką valgyti įkalbinėjimais ar grasinimais – „negalėsi eiti nuo stalo, kol nesuvalgysi visos košės!“ – gali baigtis net vaiko psichologinėmis problemomis.

„Pamenu, kaip darželyje vieną mano vaikystės draugą auklėtoja privertė likti prie stalo ir baigti valgyti pienišką daržovių sriubą, kol galiausiai jis viską išvėmė. Iki šiol šis mano draugas negali žiūrėti nei į pieną, nei į daržovių sriubas“, – įspūdžius iš vaikų darželio prisimena Tomas, šiuo metu auginantis 2 metų sūnų.

Neigiami įspūdžiai prie stalo išlieka ilgam, o spaudimas ir prievarta gali sukelti psichologinį maisto netoleravimo barjerą, kuris kaip ir Tomo draugo atveju, gali likti visam gyvenimui.

Kas iš to, jei šiandien priversime vaiką suvalgyti brokolį, jei jis jų negalės pakęsti visą gyvenimą.
Todėl vaikai turi turėti pasirinkimo teisę.

Pratinant mažylius prie naujų produktų, pirmiausia reikėtų pasiūlyti naujovės paragauti nedidelį kiekį ir visuomet suteikti bent vieną alternatyvą. Jei vakarienei bus siūloma žuvis, kurios vaikas nemėgsta, svarbu, kad prie jos būtų patiekta produktų, kurie jam įprasti, pavyzdžiui, virta bulvė ar kitos mėgstamos daržovės. Galbūt pirmą kartą vaikas suvalgys žuvies tik vieną kąsnį ir pasisotins jam įprastais produktais, svarbiausia, kad tėvų įkalbinėjimai ir spaudimas, neatimtų vaikui noro žengti dar vieną žingsnį ir kitą kartą.

2-3 metų amžiaus vaikai dažnai išgyvena „nevalgumo“ tarpsnį, kuris bėgant laikui praeina (o jei ne, gali būti, kad praverstų profesionali psichologo pagalba). Nė vienas negimėme sulaukę brandaus amžiaus ir neiš iš šio nei iš to itin pamėgę brokolius. Prie kai kurių produktų tiesiog priprantame – nors jie netampa itin mėgstami, bet vis tik valgomi.

Tereikia laiko ir azarto išbandyti vis naujus receptus, prieskonius, gaminimo būdus ir, be abejo, kūrybingo pateikimo į stalą. Bet kuriuo atveju, kuo daugiau ir įvairesnio maisto ir produktų vaikas pažins vaikystėje, tuo laimingesnis jis bus suaugęs.

loading...