
Kaip mokytis mažiau, bet išmokti daugiau?
Krūvos vadovėlių, dešimtys skirtingų dėstomų dalykų bei temų ir virš knygų ar prie kompiuterių palinkę išsekę vaikų veidai paraudusiomis akimis. Valandų valandos praleistos “zubrinant” ir “kalant” matematikos formules, fizikos dėsnius, rašybos taisykles ar užsienio kalbos žodžius daugeliui kelia nemalonius prisiminus. Kuo sunkau sekasi įsiminti reikalingą informaciją, tuo daugiau į atmintį įsirėžia nemaloni su studijomis susijusi patirtis. Kaip mokytis, kad šis procesas taptų ir malonus, ir efektyvus?
Smegenys lanksčiausios vaikystėje
Atrodo, žmogus besimokydamas fiziškai kankinasi, tačiau, kaip teigia neurologas Manfredas Spitzeris iš Ulmo, smegenys mokosi nuolat ir jos “nieko nemoka geriau ir nieko nedaro mieliau”. Tačiau kyla klausimas, ko reikia smegenims – kokio maisto, kokios aplinkos, kokių pagalbinių priemonių, kad jos veiktų efektyviau ir gebėtų į atminties klodus įrašyti kuo daugiau reikalingos informacijos per kuo trumpesnį laiką.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad smegenų struktūra nuolat kinta, prisitaikydama prie mūsų naujos patirties bei aplinkos. Šį gebėjimo prisitaikyti procesą mokslininkai vadina neuronų plastiškumu.
Mažų vaikų neuronų plastiškumas pats didžiausias, todėl vaikystė ir brendimas – pats svarbiausias ne tik vaiko fizinei, bet ir jo smegenų raidai. Tad bet koks vaiko lavinimas nuo mažų dienų (muzika, šokiai, konstravimas ir fantazijos lavinimas, užsienio kalbų mokymas ir kt.) turės įtakos jo tolimesnei intelekto, elgesnio raidai ir gebėjimui mokytis.
Mankšta reikalinga ne tik raumenims, bet ir protui
Visi žinome, kad kuo daugiau mankštinsime kūną, tuo tvirtesni bus raumenys. Mankšta smegenims taip pat reikalinga, jei norime pagerinti atmintį, o sulaukę senatvės nesusirgti demencija.
Išlaikyti neuronų plastiškumą galima visą gyvenimą, tačiau tam būtina sąlyga – nuolat mokytis.
Mokymosi procesui labai svarbu patiriami pojūčiai bei jausmai – jei vaikui nepatinka groti akordeonu, pamatęs šį instrumentą jis jaus pasibjaurėjimą ir visa, kas susiję su muzikos pamokomis, sukels gynybinę reakciją.

Paslaugus, geranoriškas mokytojas, nuolat skatindamas ir pagirdamas už pažangą savo mokinį, kuriam ne itin gerai sekasi, gali padaryti labai didelės įtakos jo smegenų veiklai. Kitaip tariant, malonios asociacijos skatina permainas ir smegenų vingiuose.
Kol neturėjome išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir planšečių, savo smegenis priversdavome daugiau dirbti ir atmintyje išsaugoti daug informacijos – artimųjų telefonų numerius, darbų, pirkinių sąrašus ir kt.
“Kiekvieną fizinį ar protinį įgūdį, kurio nenaudojame – prarandame”, – teigia Dominic O’Brien, pasaulio atminties čempionatų nugalėtojas. “Nė vienas pasaulio atminties čempionas negimė apdovanotas išskirtine atmintimi. Šią savybę galima išugdyti nuolat treniruojantis bei įvaldžius mokymosi techniką”, – pažymi jis.
Šiandieninių čempionų atminties rezervai:
– įsidėmėti 4140 dvejetainių skaitmenų per 30 minučių;
– įsiminti 132 istorinių datų per 5 minutes;
– per valandą įsidėmėti 1456 kortų (t.y. 28 kaladės) vos per 60 minučių. Ar galite įsivaizduoti, jog tai įmanoma?!
Kaip efektyviai lavinti protą ir atmintį?
“Kalimo” technika dažnai nepateisina lūkesčių. Jai priešingas metodas – holistinis mokymosi būdas. Kitaip tariant, mokantis reikėtų pasitelkti vaizduotę ir mėginant įsidėmėti reikalingą informaciją ieškoti sąsajų, taisyklių. Vien tik mintinai išmoktas tekstas liks tiks beprasmiai žodžiai, kurie netrukus išsitrins iš atminties, nesuteikdamos jokios vertės.
Todėl besimokant reikia iki galo išsiaiškinti, tai kas neaišku, ieškoti pavyzdžių, susikurti vaizdinius, kurie smegenyse padės užmegzti ryšius su jau turimomis žiniomis.
Rimavimas taip pat padeda įsidėmėti. Tam tikrą informaciją, kai tarkim, reikia įsiminti pavadinimus, pamėginkite galvoje susidėlioti tokia, tvarka, kad žodžių seka įgytų tam tikrą ritmą arba susirimuotų.
Kokia jūsų atmintis: regimoji, girdimoji ar motorinė (lytėjimo)? Jei žinote atsakymą į šį klausimą, jums lengviau pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą. Atitinkamai papildykite savo studijuojamą medžiagą paveiksėliais, įrašais arba mokykitės judėdami ir ką nors veikdami (pvz., rašydami ant lentos, konspektuodami ar net šokinėdami per šokdynę).
Informaciją įsisąmoninti galima greičiau, jei ją asmeniškai perteikia kitas asmuo. Tiesioginis bendravimas su mokytoju padeda geriau įsivaizduoti pateikiamą turinį.
Miegant smegenys taip pat mokosi, todėl mokomosios medžiagos peržvelgimas prieš miegą padeda įtvirtinti žinias. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad kvapai taip pat padeda: mokydamiesi ir eidami miegoti pasidėkite kvapnų levandų maišelį ant stalo ar šalia lovos.

Nuobodžioje paskaitoje geriau susikaupti ir priimti informaciją padės diagramų piešimas. Pieškite tai, kas susiję su dėstoma tema – tai skatins smegenis labiau susikoncentruoti.
Geriausias būdas išmokti – mokyti kitus. Išmoktos informacijos atpasakojimas kitam padeda geriau išanalizuoti ir įtvirtinti žinias.
Kai reikia daug išmokti, labai svarbu kokybiškas, aktyvus laisvalaikis bei geras miegas. Pasivažinėjimas dviračiu, makšta ar dainavimas, o taip pat ne mažiau kaip 7 valandos miego – gali labai pagelbėti prieš svarbų kontrolinį darbą.
Smegenys pačios save apdovanoja
Už suvoktą informaciją, pasiektą gerą rezultatą smegenys pačios suteikia sau malonumą, išskirdamos dopaminą, kurios po visą organizmą paskleidžia laimės pojūtį, kitaip vadinamą “laimės narkotikais”. Tad norėdami būti laimingi, turime daugiau darbo duoti savo smegenims!