gallery

Hantavirusas: kodėl jis pavojingas ir kaip nuo jo apsisaugoti?

 

Tragedija kruiziniame laive Atlanto vandenyne šią gegužę, kai nuo hantaviruso mirė trys žmonės, dar kartą priminė, kad šis virusas – nors ir retas – gali būti itin pavojingas. Hantavirusai plinta tarp laukinių graužikų, o patekę į žmogaus organizmą gali sukelti sunkias, greitai progresuojančias ligas. Kadangi nuo šio viruso nei skiepų, nei specifinio gydymo nėra, vienintels veiksminga apsauga lieka – žinojimas ir prevencija.

Kas yra hantavirusas?

Hantavirusai – tai virusų grupė, natūraliai cirkuliuojanti tarp tam tikrų graužikų rūšių. Užkrėsti graužikai dažniausiai neserga, tačiau virusą išskiria su šlapimu, išmatomis ir seilėmis. Žmonėms pavojingos tik kelios hantavirusų rūšys, tačiau jos gali sukelti itin grėsmingas pasekmes.

Viruso pavadinimas kilo nuo Hantangango upės, esančios Pietų Korėjoje – būtent ten Korėjos karo metu juo užsikrėtė tūkstančiai karių.

Žmogus hantavirusu dažniausiai užsikrečia įkvėpdamas užkrėstų dulkių ar aerozolių, susidarančių, kai džiūsta graužikų išskyros. Rečiau infekcija perduodama per graužikų įkandimus ar tiesioginį kontaktą su jų išskyromis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad žmogus žmogui hantaviruso beveik neperduoda. Vienintelė išimtis – Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas, kurio perdavimas fiksuotas tik esant labai artimam ir ilgalaikiam kontaktui.

Kokias ligas sukelia hantavirusas?

Hantaviruso sukelta liga priklauso nuo viruso tipo ir regiono. Amerikoje dažniausiai pasitaiko Hantavirusų sukeltas plaučių ir širdies sindromas (HCPS). Tai greitai progresuojanti liga, pažeidžianti plaučius ir širdį. Mirtingumas – 20–40 proc.

Europoje ir Azijoje dažniau diagnozuojama hemoraginė karštligė su inkstų sindromu (HFRS), kuri pažeidžia inkstus ir kraujagysles, o ligos mirtingumas siekia iki 15 proc.

Viruso sukeltą ligą diagnozuoti sunku, nes ji neturi specifinių simptomų. Ankstyvieji požymiai dažnai primena gripą ar COVID‑19: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, pilvo skausmai. Vėliau gali atsirasti dusulys, kosulys, skysčių kaupimasis plaučiuose, šokas, kraujavimo sutrikimai ar inkstų nepakankamumas. Kol kas šiai ligai gydyti specifinių vaistų ar vakcinos nėra, galima palengvinti tik simptomus. Todėl mirtingumas nuo šio viruso gali būti didelis, ypač Amerikoje.

PSO duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama nuo 10 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. hantaviruso infekcijų, daugiausia Azijoje ir Europoje.

Norint išvengti šio pavojingo viruso specialistai rekomenduoja vengti kontakto su laukiniais graužikais ir jų išskyromis, tad keliaujant reikėtų vengti liesti graužikus, nebūti vietose, kur pastebėtos graužikų kolonijos ar jų išmatų, sandariai laikyti maistą, kad jos nepriviliotų graužikų.

PSO pabrėžia, kad bendras pavojus visuomenei išlieka nedidelis, tačiau atsargumas būtinas, ypač vietovėse, kur hantavirusai paplitę.