Kaip pasaulyje švenčiamos Užgavėnės. Linksmiausi ir keisčiausi papročiai
Užgavėnės linksmai švenčiamos visame krikščioniškame pasaulyje. Ši žiemos išvarymo šventė, kasmet švenčiama antradieniais, iki Velykų likus 47 dienoms. Nors pasaulyje ji vadinama skirtingais vardais: blynų diena arba Riebiuoju antradieniu (Mardi Gras – Prancūzijoje), Fastnacht (Vokietijoje), tačiau visur ją lydi linksmybės, karnavalai ir be abejo, gausybė sočių ir riebių vaišių. Mat, kitą dieną po Užgavėnių minima Pelenų diena ir prasideda gavėnia – pasninko periodas, truksiantis iki Velykų.
Senovėje ir lietuviai Užgavėnes švęsdavo 8 dienas, tačiau tokias tradicijas iki šiol išlaikė tik kai kurios pasaulio šalys. Tarp jų – Brazilija, kur ši šventė labiau žinoma Rio karnavalo vardu. Šiemet jis truks nuo vasario 9 iki 18 d.
Visame pasaulyje savo Užgavėnių karnavalais garsėja Venecija ir Naujasis Orleanas bei kai kurie Europos miestai – Nica, Kanai, Tenerifės ir Gran Kanarijos salos, net ir solidieji šveicarai Bazelio mieste kasmet rengia įspūdingą „Basler Fasnacht“ fiestą (tiesa, šiemet ji vyks jau po Užgavėnių – vasario 19 d.).
Senomis Užgavėnių šventimo tradicijomis, kurios įtrauktos net į UNESCO saugomo kultūros paveldo sąrašą garsėja Čekijos Hlinecko kaimelis, įsikūręs Bohemijos kalnų papėdėje. Užgavėnių eitynėse čia dalyvauja tik vyriškos giminės atstovai – vyrai išsidažo veidus juodai, berniukai – raudonai, pasipuošia iš kartos į kartą perduodamais spalvingais kostiumais bei gausiai puoštomis kepurėmis ir lydimi muzikantų traukia per kaimą nuo vieno namo prie kito. Kiekvieno namo kieme persirengėliai prašo namų šeimininko vaišių ir simbolinio mokesčio ir atlieka ritualinį šokį, kad namus lydėtų sėkmė ir geras derlius.
Kai aplankomi visi kaimo kiemai, čekai rengia linksmą Morės teismą ir egzekuciją, o po jos prasideda šokiai ir dainos, tunkantys iki ryto.
Andalūzijos Kadiso uostamiestis Ispanijoje taip pat garsėja savo Užgavėnių karnavalu. Šventės tradicijos, kaip manoma atkeliavo iš Venecijos, su kuriuo ispanus siejo prekybiniai ryšiai jūra. Kadise Užgavėnės ypač gurmaniškos – miesto gatvėse įvairūs karnavalų klubai organizuoja ne tik įvairias pramogas, bet ir vilioja šventės lankytojus įvairiausias delikatesais: austrėmis, jūrų ežiais, tirštomis sriubomis, tortiljomis. Tad miestiečiai ir svečiai keliaudami iš vienos fiestos į kitą, gali ne tik turiningai, bet ir sočiai pasilinksminti, o taip pat susipažinti su regiono virtuve.
Šiemet Kadise karnavalas vyks vasario 8-18 d. Šventė įtraukia visus: ir suaugusius, ir vaikus. 11 dienų miestas gaudžia nuo gausybės renginių, koncertų, kostiumų paradų, flamenko, sambos šokių grupių ir gatvės artistų pasirodymų.
Užgavėnių įdomybės ir keistenybės
Vokietijoje Užgavėnes (Weiberfastnacht – Vok.) ypač aktyviai švenčia moterys – jos išeina linksmintis į gatves ne tik išsipuošusios karnavaliniais rūbais, bet ir apsiginklavusios žirklėmis. Jei Užgavėnes švenčiančioms moterims pakeliui paklius į rankas koks vyras, jam gali būti patrumpintas „šlipsas“. Tad Vokietijoje vyrus gatvėse galima išvysti su popieriniais kaklaraiščiais.
Tokia keista tradicija Vokietijoje atsirado prieš kelis šimtmečius, kai sunkius darbus be išeiginių dirbančios moterys, vieną dieną surengė protestą ir reikalaudamos valdžios įsiveržė į Bonos rotušę.
Po šio įvykio daugelyje Vokietijos miestelių moterys ėmė drąsiau kovoti už savo teises, o jų kovos trofėjais tapo vyrų valdžios simbolis – pakirpti kaklaraiščiai.
Apelsinų karas
Italijos Turino provincijos miestas Ivrea per Užgavėnes tampa karo lauku, kur vietoj senovinių ginklų žvangėjimo, galima išgirsti keistą kliurksėjimą ir gauti į akį ar gumbą į kaktą. Citrusinių vaisių karas, kurį vietiniai vadina tarptautinės reikšmės įvykiu, miesto gyventojus padalina į 8 kariaunas, kurios gretose noriai kaunasi ne tik vyrai, bet moterys su vaikais. Beje, miestelio gyventojai ir svečiai, kurie nenori tapti taikiniu, saugiai rodytis gatvėse karo dienomis gali tik dėvėdami raudona kojinę primenančia kepure.
Šiuose karuose kasmet „iššaudoma“ apie 300 tonų apelsinų. Be abejo, po karo lieka nemažai sužeistųjų ir galybė darbo miesto valytojams.
Šios tradicijos kilmė nėra aiški, tačiau seniau italai vietoj apelsinų „sviedinių“ naudojo mažesnio kalibro ginklus – pupeles.
Karališkas Užgavėnių futbolas
Ašborno miestelyje Airijoje Užgavėnių dieną rengiamos neįprastos futbolo rungtynės, kuriose dalyvauja miestelio gyventojai – vyrai, moterys ir vaikai, o komandas sudaro net daugiau nei po 100 žaidėjų. Tad futbolo aikšte tampa kone visas miestas, o rungtynės užtrunka net daugiau kaip 8 val. Beje, žaidimo taisyklės gerokai skiriasi nuo tradicinio futbolo ir ko gero, yra suprantamos tik vietiniams miestelio gyventojams, puoselėjantiems šią Užgavėnių tradiciją jau nuo XII a.
Na, o kokios Užgavėnės be blynų? Spalvotos receptų idėjos čia.