Vitaminas D – kas nutinka, kai jo trūksta?
Žiemos metu kankina niūri nuotaika, dažnai sergate peršalimo ligomis, jaučiate, kad raumenims trūksta “tonuso”? Gali būti, kad negalavimų priežastis – vitamino D trūkumas.
Vitaminą D žmogaus organizmas, gavęs ultravioletinių spindulių iš saulės, pasigamina pats. Pakanka 15 min pabūti saulėje, tačiau žiemą to padaryti Lietuvoje beveik neįmanoma. Dažniausiai vitamino D trūkumas mums asocijuojasi su rachitu ir netaisyklingu kaulų vystymusi. Tačiau vitaminas D atlieka ne tik svarbų vaidmenį organizmui įsisavinat kalcį, bet ir saugo nuo įvairių ligų, o jo trūkumas tiesiogai susijęs su žmogaus gyvenimo trukme.
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, būtina atlikti tyrimą ir nustatyti jo tikrai trūksta. Tai ypač svarbu vaikams, nes šio preparato trūkumas kaip ir perteklius gali padaryti žalos.
Kokia vitamino D dienos norma?
Vaikams nuo 3 savaičių amžiaus ir suaugusiems profilaktinė vitamino D paros norma – 500- 1000 TV (tarptautinių vienetų).
Vitamino D trūkumas yra nustatomas, kai kraujo serume 25-hidroksivitamino D kiekis mažesnis nei 30 nmol/l. Kad būtų sveiki kaulai, žmogui reikalinga dar didesnė vitamino D koncentracija – bent 50 nmol/l.
Kokius sveikatos sutrikimus ir ligas gali sukelti vitamino D trūkumas?
Depresija
Žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, kaip paaiškėjo atlikys tyrimą, kurio zerultati skelbiami moksliniame leidinyje “British Journal of psychiatry”. Šioje studijoje dalyvavo daugiau nei 31,000 žmonių.
Kito tyrimo, atlikto Norvegijoje metu nustatyta, kad žmonės, žiemos metu turi daugiau depresijos simptomų nei vasaros metu, o tiriamiesiems buvo nustatytas vitamino D trūkumas.
Demencija ir Alzheimeris
Žmonių, kurių vitamino D trūkumas organizme yra vidutinio lygio, rizika susirgti senatvine demencija padidėja 53 proc., o jei jei vitamino trūkumas didelis – ši rizika išauga net iki 125 proc. Vitamino D nepakankamumas padidina riziką susirgti Alzheimeriu 122 proc. Mokslininkai toliau aiškinasi šių problemų ryšį, tačiau neabejojama, kad senstant žmogaus oda nebepajėgia iš saulės šviesos pagaminti organizmui reikiamo kiekio vitamino D, tad jo trūkumas su amžiumi linkęs tik didėti.
Kraujagyslių ligos
Tiems, kam trūksta vitamino D, net 32 proc. padidėja rizika susirgti širdies vainikinių arterijų ligomis. Vitaminas D gali pagerinti imuninės sistemos funkcijas ir sumažinti uždegimus visame kūne, o taip pat ir sumažinti širdies problemų riziką, teigia mokslininkai.
Plaučių uždegimas
Didelis vitamino D trūkumas tikimybę susirgti plaučių uždegimu padidina daugiau nei 2,5 karto. Ankstesni tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas silpnina imuninę sistemą, o tai padidina riziką sirgti kvėpavimo takų infekcijomis.
Šizofrenija
Daugiau kaip 65 proc. žmonių, sergančių šizofrenija, kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, nustatytas vitamino D trūkumas. Mokslininkai mano, kad ligą gali sukelti šio vitamino nepakankamumas, o ne atvirščiai – liga vitamino trūkumą. Manoma, kad šio vitamino trūkumas jaunystėje, gali būti vienu iš šizofrenijos rizikos faktorių vėlesniame amžiuje.
Artritas
Apie 30% pacientų, kurie serga psoriaze, taip pat kenčia ir nuo taip vadinamo psoriazinio artrito. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad apie 62% žmonių, sergančių psoriaziniu artritu, vitamino D kiekis organizme yra per mažas. Tai, jog šio vitamino trūkumas gali pabloginti sergančiųjų sąnarių uždegimais būklę, atskleidė jau anksčiau atlikyti moksliniai tyrimai.
Onkologinės ligos
Nustatyta, kad žmonėms, kuriems diagnozuota onkoliginė liga, o vitamino D kiekis organizme pakankamai aukštas, išgyvenimo rodikliai geresni. Mokslininkai tyrimais nustatė, kad vitaminas D turi didžiausios įtakos sergantiems limfoma, žarnyno, krūties vėžiu. Sergant krūties vėžiu tikimybę išgyventi pakankamas vitamino D kiekis organizme padidina net dvigubai.
Vyrams, kuriems trūksta vitamino D tikimybė susirgti agresyvia prostatos vėžio forma išauga net 4-5 kartus, kaip skelbiama “Clinical Cancer Reserch” žurnale. Kol kas mokslininkai negali paaiškinti, kodėl ir kaip tai susiję, tačiau manoma, kad onkologiniams pacientams vitamino D kiekio nustatymas ir reguliavimas turėtų tapti neatsiejama ligos gydymo dalimi.
Įvairių formų sklerozė
Ankstesni tyrimai parodė, kad žemas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusia rizika nervų ir raumenų sutrikimų, tokių kaip, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ir kt. Dabar naujas tyrimas rodo, kad sergantiems išsėtine skleroze, vitamino D deficitas organizme, gali pagreitinti ligos progresavimą. Mokslininkai nustatė, kad ankstyvos stadijos išsėtine skleroze sergantys pacientai su normaliu vitamino D kiekiu organizme, turėjo 57 proc. mažiau naujų smegenų pažeidimų ir 57 proc. mažiau recidyvų nei tie, kurie turėjo mažesnį vitamino D kiekį. Gydant šią ligą, vitamono D kontrolė organizme, turėtų tapti privaloma, nes padidina kitų medikamentų, pavyzdžiui, beta-1b interferono veiksmingumą, teigia mokslininkai.
Staigi mirtis
Vitamino D deficitas gerokai padidina staigios mirties riziką. Žmonės su mažesniu nei 30 ng / ml vitamino D kiekiu kraujyje, turi didžiausią ankstyvos mirties riziką dėl įvairių ligų. Tačiau tiriant mirtingumo atvejus, mokslininkai priėjo išvados, jog daugiau ne visada reiškia geriau: nustatyta, kad jokios papildomos naudos sveikatai nėra, kai vitamino D kiekis žmogaus kraujyje viršija 50 ng / ml.
Vitamino D perdozavimo pavojai
Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.
Vitamino D šaltiniai
Vitaminas D yra natūraliai randamas keliuose skirtinguose maisto produktuose. Gausiausia jo šiuose:
kiaušiniuose,
menkių kepenėlėse,
riebiose žuvyse,
aliejuje;
svieste,
avokaduose.