Vibrio bakterijos: ką vertėtų žinoti prieš maudantis jūroje?

 

Vasaros metu, pakilus vandens temperatūrai, Baltijos jūroje aptinkamos Vibrio bakterijos. Tai natūraliai vandenyje gyvenančios bakterijos, ir nors ne visos jų rūšys kelia grėsmę sveikatai, kai kurios gali sukelti infekcijas, vadinamas vibriozėmis. Net ir mažas įbrėžimas gali tapti vartais sunkioms šios baterijos sukeltoms žaizdų infekcijoms, kraujo užkrėtimui arba žarnyno sutrikimams.

 

Ne veltui šios bakterijos žiniasklaidoje kartais vadinamos „mėsėdėmis bakterijomis“. Jos dažniausiai aptinkamos šiltuose, mažai arba vidutiniškai sūriuose pakrančių vandenyse, todėl ir Baltijos jūra joms yra gana tinkama aplinka – ypač vasarą, kai vandens temperatūra pakyla iki + 20 C.

Pasaulyje stebimas didėjantis su Vibrio siejamų negalavimų skaičius ir dalimi iš šių ligų yra užsikrečiama maudantis jūrų ir vandenynų pakrančių vandenyse, vartojant jūrų gėrybes ir daržoves iš drėkinamų ūkių, ypač tų, kurie yra įsikūrę žemo higienos lygio ir tankiai apgyvendintose teritorijose. Vibrio sukeliamos infekcijos tampa pasaulinio lygio grėsme visuomenės sveikatai. Vibrio rūšių buvimas aplinkoje dažniausiai yra siejamas su netinkamai tvarkomomis nuotekomis, kurios sukelia vandens telkinių taršą.

 

Kokios Vibrio bakterijos pavojingiausios? Yra keletas šių bakterijų rūšių, kiekviena jų gali sukelti skirtingus sveikatos sutrikimus.

• Vibrio vulnificus – gali sukelti sunkias žaizdų infekcijas, kurios retais atvejais gali progresuoti iki sepsio.
• Vibrio parahaemolyticus – dažniau siejama su apsinuodijimais valgant užterštas jūros gėrybes.
• Vibrio cholerae (ne visos atmainos) – kai kurios gali sukelti cholerą, tačiau Baltijos regione dažniausiai kalbama apie ne choleros Vibrio rūšis.

Vibrio bakterijos natūraliai aptinkamos Baltijos pakrančių vandenyse, nes ši jūra yra mažesnio druskingumo nei daugelis kitų jūrų. Moksliniai tyrimai rodo, kad vasarą, kai vanduo tampa šiltesnis (ypač virš maždaug 15–20 °C), sąlygos Vibrio bakterijoms daugintis tampa palankesnės.

Tačiau tai nereiškia, kad visa Baltijos jūra yra pavojinga maudytis. Rizika priklauso nuo vandens temperatūros, konkrečios vietos, bakterijų kiekio ir žmogaus sveikatos būklės.

Kas turėtų būti atsargesni?

Didžiausią riziką šios bakterijos kelia žmonėms, kurie:

• turi atvirų žaizdų, įbrėžimų, įpjovimų;
• neseniai pasidarė tatuiruotę ar atliko chirurgines procedūras;
• turi nusilpusį imunitetą;
• serga kepenų ligomis ar diabetu.

Dažniausiai infekcija „pasigauti“ galima per pažeistą odą arba suvalgius bakterijomis užkrėstų ir blogai apdorotų jūros gėrybių.

Norint apsidrausti ir išvengti šių bakterijų keliamų rizikų, nereikėtų maudytis jūroje, jei turite atvirų žaizdų. Nedidelius įbrėžimus saugiau užklijuoti vandeniui atspariu pleistru. Po maudynių patartina nusiprausti duše, ar bent pažeistą vietą nuplauti gėlu vandeniu. Jei po kurio laiko išsimaudžius jūroje pastebima žaizdos pakitimų – ji pradeda stipriai rausti, tinti, skaudėti ar atsiranda pūslės – kreipkitės į gydytoją.

Nors vibrio bakterijų koncentracija Lietuvos pajūryje grėsmės šiuo metu nekelia, tačiau maudantis šiltame Baltijos jūros vandenyje verta laikytis elementarių atsargumo taisyklių – ypač jei turite žaizdelių ar priklausote rizikos grupei.

Stebėti vibrio bakterijų riziką įvairiose pasaulio pakrantėse galima Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrožemėlapyje.

 

loading...