Pienių vynas. Kaip jis gaminamas?
Pienių vynas. Kaip jis gaminamas?
Pienių vynas – tai ne tik ritmingai skambantys žodžiai iš daugeliui žinomos K. Kerbedžio dainos. Tai iš tiesų senas tradicijas turintis gėrimas, kuris gaminamas ne tik iš geltonžiedžių pienių, bet ir kitų valgomų gėlių.
Gėlių vynas buvo gaminamas dar senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Vieną seniausių išlikusių receptų – chrizantemų vyno – kuriam daugiau kaip 2000 metų, paliko Kinijos Hanų dinastijos vyndariai. Pietų Korėjoje dar iki šių dienų populiarus tradicinis žiedų ir persikų vynas. Vakarų Europoje vynas buvo gaminamas iš levandų, valerijonų ir gvazdikų žiedų.
Pasigaminti gėlynais ir pievomis kvepiančio gėrimo galima ir namų sąlygomis, tačiau svarbiausia, kad augalai būtų surinkti iš neužterštų teritorijų. Gėlių vynui tinka pienių žiedlapiai, alyvų, levandų, rožių žiedai ir daugybė kitų augalų. Vasarą pasigamintu gėlų vynu galėsite vaišintis per Kalėdas.
Gėlių vynas ar midus gaminamas faktiškai iš tokių pačių komponenų kaip ir vaisių vynas. Gėlės naudojamos skoniui ir kvapui suteikti, o kartais ir siekiant praturtinti jį augalo gydomosiomis savybėmis. Fermentacijos procesui paskatinti, naudojamos mielės, medus arba paprastas cukrus. Kadangi žiedai paprastai neturi rūgšties ar taninų kaip, pavyzdžiui, vynuogės, gėrimo gamyboje naudojamos citrinos sultys (arba citrinų rūgštis) ir tanino milteliai (arba juodoji arbata).
Pagrindinis žolelių ar gėlių vyno receptas
~ 3 L valgomų gėlių žiedlapių
5-6 puodelių cukraus (arba 400 g medaus)
4–6 puodeliai baltųjų vynuogių sulčių
1/4 puodelio citrinos sulčių, 1-2 citrinų tarkuotų žievelių
1 šaukštelis mielių
1/8–1/4 šaukštelio vyno tanino (jo galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, taip pat ir internetu)
1 pakelio vyno mielių
Gaminimas
1. Pirmiausia reikia paruošti žiedlapius. Šviežiai nuskintus žiedus svarbu perrinkti (kad neliktų jokių žalių augalo dalių), paskleisti ant švaraus rankšluosčio ir palikti keletui valandų, kad iš jų išsibėgiotų vabaliukai. Jei vynui naudosite pienes, svarbu nuskabyti kotelius (vyno gamybai naudojami tik žiedlapiai), antraip gėrimas bus labai kartus.
2. Paruoštus žiedlapius sudedame į emaliuotą arba nerūdijančio plieno puodą ir užpilame verdančiu vandeniu, tiek, kad apsemtų ir uždengę švariu audiniu, paliekame 2-3 paroms. Kasdien žiedlapius reikia pamaišyti mediniu šaukštu.
3. Po dviejų dienų į žiedlapių užpilą sudedamos nutarkuotos citrinų žievelės ir viskas užvirinama. Jei vynui norite suteikti daugiau vaisių skonio, šiame gamybos etape galite įdėti citrusinių vaisių skiltelių, razinų.
Atvėsus masę reikia nusunkti per tankią marlę ar koštuvą. Sunka perpilama į stiklinį indą arba fermentacinį butelį. Atskirame puode paruošiamas cukraus sirupas: cukrus užpilamas verdančiu vandeniu, ištirpinamas ir supilamas į žiedlapių sunką (jei naudosite medų, jį taip pat reikėtų ištirpinti šiltame vandenyje). Sudedamos vyno mielės (sunkos temperatūra neturėtų būti didesnė kaip 35 C), supilamos citrinų ir vynuogių sultys.
4. Paruoškite maistines mieles: ištirpinkite jas stiklinėje drungno vandens ir palikite 2 valandoms, tada supilkite į misą.
5. Misa paliekama fermentuotis kambario temperatūroje (toliau nuo tiesioginių saulės spindulių) fermentacijos butelyje su specialiu dangteliu ir žarnele, įstatytą į stiklainėlį su vandeniu, kad iš butelio galėtų pasišalinti fermentacijos metu išsiskiriančios dujos. Jei tokio dangtelio neturite, galima naudoti balioną – jame su adata padarykite skylučių.
6. Fermentacija trunka apie 1-2 savaites. Kai butelyje sustos burbuliavimo procesas, gėrimą galima nukošti ir išpilstyti į sterilius butelius. Kad įsitikintumėte, jog fermentacija tikrai baigėsi, butelių neskubėkite užsukti dangteliais, bet užmaukite ant jų balionus. Jei jie nesipučia, vadinasi fermentacija baigta. Jei vis tik balionai pučiasi, padarykite juose skylučių ir palikite gėrimą pastovėti dar keletui dienų.
7. Paskutinis etapas – vyno brandinimas. Užsuktus butelius laikykite vėsioje patalpoje apie 6 mėn. (bet ne ilgiau), o tuomet jau galima vartoti.