Maljorka: kur pasisemti įspūdžių?

Atostogos Maljorkoje gali būti kitokios – ne tik pasivartymas paplūdimy prie jūros ir „romantiškas“ saulės palydėjimas vakarais per viešbučio balkoną. Atstumai Maljorkos saloje nedideli, keliai puikiai sutvarkyti ir išsinuomojus automobilį bent keletui dienų, galima apkeliauti kone visą salą. Jei vairavimas per atostogas netraukia – galima sėsti į laivą ir patyrinėti Maljorką bei jos aplinkines salas  vandens keliais.

Iškyla laivu į Dragoneros salą

Iškyla laivu – puiki atrakcija visai šeimai. Į Dragoneros salą, kurioje įkurtas natūralus gamtos rezervatas, galima nuplaukti laivu iš Santa Ponsa, Peguera ir Port Andratx miestelių. Pasirinkus ekskursiją, pavyzdžiui iš Santa Ponsos, užsiėmimą turėsite visai dienai – t.y. 5 val.

Kelionės metu paviršinio nardymo mėgėjai galės patyrinėti, kas gyvena po vandeniu . Pasiekus drakono fromą turinčią salą, lauks pietūs ir pasivaikščiojimai po natūralią gamtą, kur nėra nei viešbučių, nei restoranų, o karaliauja driežai ir paukščiai (šios ekskursijos kaina – 25 Eur suaugusiajam). Ankstyvą pavasarį, kol jūros vanduo dar neįšilęs, ši ekskursija laivu su galimybe panardyti – ne itin patrauklus pasiūlymas.

Tačiau yra ir kitas, pigesnis ir greitesnis būdas pasiekti Dragonerą. Į ją galima nukakti iš mažo kurortinio Sant Elmo miestelio, priešais kurį ir stūkso sala, o laivai pirmyn – atgal kursuoja maždaug kas pusvalandį. Suaugusiajam bilietas kainuoja 10 eur. Pasirinkus šį kelionės variantą, su savim pasiimkite vandens ir maisto atsargų, patogios avalynės, tinkamos vaikščioti akmenuotais slėniais. Ir nepamirškite, kad nakvynės čia niekas nepasiūlys!

Beje, pasivaikščiojimų mėgėjai šioje kadaise piratų priglobsčiu, vėliau privačia, o dabar valstybės nuosavybe tapusioje saloje, gali leistis į žygį viena iš keturių siūlomų trasų.

La Reserva parkas šalia Puigpunyent

Savaitgaliais vietiniai Maljorkos gyventojai su piknikų krepšiais ir kepsniais traukia ne prie jūros, bet į Tramuntanos kalnus, į natūralios gamtos rezervatą – La Reserva Puig de Galatzo, esantį netoli Puigpunyent miestelio.

Labai duobėtas, siauras kelias į parką veda per miškais apaugusius kalnuotus šlaitus. Tačiau pasiekus tikslą, laukia malonus pasivaikščiojimas 3 km trasa, kuri vingiuoja tarp uolų, nuo kurių garma kriokliai (vidurvasarį krioklių garmėjimas, deja, virsta lašėjimu), o visas parkas skamba nuo povų „giesmių“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parke galima praleisti gerą pusdienį ir pamatyti ne tik natūralią salos gamtą, bet ir gausybę gyvūnų. Tiesa, vieni čia mėgaujasi visiška laisve, kaip pavyzdžiui, povai ar žąsys, kurios net peri šalia kelio susisukusios lizdus aukštose žolėse. Kiti gyvūnai ir žvėrys – meškos, kalnų ožiai, pelėdos ar ereliai – įkurdinti narvuose ir aptvaruose.

Po pasivaikščiojimo parke galima įsitaisyti pavėsyje prie piknikams įrengtų staliukų, ant žarijų išsikepti atsineštą kepsnį ar niurktelėti į nedidelį baseiną, kurį maitina iš kalnų atitekantis vanduo.

Parko teritorijoje veikia ir viešbutis, tad gamtos mėgėjai neretai čia apsistoja ir ilgesniam laikui.

Maljorkos iškyšuliai – Formentoras ir Alcudia

Šiaurinė Maljorkos dalis turi du įspūdingus iškyšulius, kurie, tarsi, mėgina atsiplėšę nuo salos pabėgti į jūrą. Juos verta aplankyti, ar bent jau pamėginti tai padayti.

Formentoros uolėtą ir statų iškyšulį gali būti nelengva pasiekti tiems, kas nepakelia supimo važiuojant sudėtingais serpantinais. Būtent toks kelias, kuris įvardijamas kaip vienas inžinerinių pasaulio stebuklų, sukurtas italų inžinieriaus  Antonio Parietti, ir veda į negyvenamą Formentoros iškyšulį.

Apie šį kelią pasakojamas net anekdotas, esą į šv. Petro vartus beldžiasi kunigas ir vairuotojas, tačiau į rojų patenka tik pastarasis. Kodėl? Todėl, kad vežiodamas autobusu turistus į Formentoro iškyšulio galą privertė melstis kur kas daugiau žmonių, nei jo kolega kunigas.

Neabejoju, kad kildami aukštyn-žemyn suraizgytu keliu link Formentoro švyturio, ne kartą norėsis pasimelsti, jei ne nusikeikti.

Formentor Cap vadinama vieta primena tikrą pasaulio kraštą, ant kurio, regis, galėtum atsisėsti ir nuleisti kojas žemyn… Iškyšulys yra iškilęs virš jūros lygio beveik 400 m. Jame stovi švyturys, ties kuriuo tik ir galima apsisukti su automobiliu, jei norėsite grįžti atgal.

 

 

Alcudia – priešingai, nei Formentoro iškyšulys, žymiai svetingesnis: čia daug paplūdimių, uostų ir prabangių kurortinių miestelių, kuriuos ypač mėgsta britai. Šis iškyšulys tikras rojus šeimoms su

vaikais, kurie balto smėlio paplūdimiuose galės statyti pilis, arba jei nutarsite pasidairyti Alcanada apylinkėse, uolėtame pajūry galėsite paieškoti krabų.

 

 

 

Būtinai stabtelėkite pasivaikščioti senovės romėnų įkurtame mieste Alcudia, kurį juosia puikiai išsilaikiusi gynybinė siena. Jos viršumi kadaise patruliavo sargybiniai, o dabar – turistai. Miestelis turi ir išlikusį amfiteatrą ir areną, kurioje du kartus per metus rengiamos bulių kautynės (liepos 15 d. ir rugpjūčio 15 d.).

Siaurose miestelio gatvėse įsikūrę daug kavinukių ir restoranų, siūlančių autentiškų užkandžių, parduotuvių, o antradieniais ir sekmadieniais nuo ryto iki popietės Alcudijoje šurmuliuoja turgus, kur galima įsigyti įvairiausių dalykų: odos ir lino gaminių, įvairiausių suvenyrų.

Ekskursija po miestą gal ir nebus pati linksmiausia pramoga mažesniems vaikams, tačiau belaižydami ledus spėsite apeiti visą senamiestį be didesnių jų priekaištų.

 

Daugiau apie Maljorką skaitykite čia.

loading...