Dekupažas: seni daiktai virsta šedevrais

 

Dekupažo kilmė 

Žodis dekupažas kilo iš prancūziško termino decuper, kas reiškia iškirpti. Būtent tokia pasirinktų paviekslėlių karpymo   ir dailinimo jais įvairius daiktus technologija tapo populiari dar viduramžiais ir vėl iš naujo atgijo mūsų dienomis.

 

Į Europą dekupažo technika atkeliavo iš Kinijos, kur ji papilito prieš bemaž 6 amžius, o Europoje kaip lakavimo menas prigijo XVI a., kurį pataikaudami rinkos poreikiams, išpopiliarino Venecijos baldžiai. Kadangi iš Kinijos atvežti dekoruoti dirbiniai buvo labai brangūs, vietiniai Italijos baldžiai ėmė dekoruoti baldus rytietiškais piešiniais juos užlakuodami gausiu lako sluoksniu. Nors šis menas buvo pakrikštytas „varguolių menu“, kiekvienas savo namuose galėjo leisti sau turėti bent nedidelį daiktą su garsaus tapytojo piešiniu. Nesvarbu, kad ne originalu..

 

Priemonės, reikalingos dekupažui

Šiandien dekupažu gali užsiimti kiekvienas, pagautas įkvėpimo ir įsigijęs specialių priemonių, tokių kaip servetėlės su gražiais paveiksliukais, teptukų, lako bei dažų. Žinoma, bet kada galima technikos paslapčių ir subtilybių išmokti specialiuose kursuose.

Dekupažo specialistai pirmajai pradžiai pataria įsigyti teptukų rinkinį, greitai džiūstančių dažų (kurių spalvų paletę galima pasirinkti tiesiog parduotuvėje pagal poreikį), klijų, kuriais prie paviršiaus klijuojamas paveikslėlis, na, ir žinoma, paveikslėlių (jų galia pasirinkti dekupažo priemonių parduotuvėse arba tiks ir paprasčiausios severtėlės su patikusiu piešiniu).

 

Dekoravimo etapai

Pasirinkus daiktą, kuris bus dailinamas, parenkamas piešinėlis. Svarbiausia, kad jis būtų kuo tiksliau iškirptas – tai kartais gali užtrukti nemažai laiko, ypač jei paveikslėlis turi daug smulkių detalių. Kai tai bus baigta, blogąją paveikslėliio pusę ištepame klijais (juos reikia vos vos praskiesti vandeniu) ir priklijuojame prie norimo paviršiaus. Nelygumus atsargiai nuo vidurio link kraštų išlyginame prištais.

Tuomet klijais ištepamas visas piešinio paviršius ir aplink jį.Po kelių valandų, kai klijai nudžius, galima tepti pirmąjį lako sluoksnį. Po 4-5 val. dirbinį galima bus nušlifuoti smulkiu švitriniu popieriumi, kad paviršius taptų ševlnus ir lygus.  Abi šias procedūras – lakavimą ir šlifavimą – pakartojame keletą kartų, kol piešinėlio kontūrų nebus galima apčiuopti braukiant pirštu.

 

Profesionalų patarimai pradedantiesiems

Dekupažo techniką nesunkiai įvaldo net vaikai, tačiau imantis to pirmą kartą, pravers šie keli patarimai:

• Dekoravimui pirmą kartą pasirinkite gaminį iš medienos – šia medžiaga mažiau „kaprizinga“;
• Jei pasirinkote paveikslėlį iš storesnio popieriaus (tarkim, iškirptą iš žurnalo), pamerkite jį kelioms minutėms į vandenį, kad suminkštėtų;
• Ištrauktą iš vandens piešinėlį nudžiovinkite ant popierinio rankšluoščio;
• Jei dekoruojamam daiktą norite pasendinti, naudokite įtrūkimus suformuojantį laką, kuris tepamas tuomet, kai dar gerai neišdžiuvę klijai (arba dažai);
• Norint daiktui suteikti marmuro imitaciją, pirmiausia jis nudažomas dažais: iš pradžių baltais, jiems išdžiūvus pasirinkta spalva (pvz., žaliais), ir kol dažai dar nenudžiuvo, suglamžytu pastikiniu maišeliu apdailinama visas  nudažytas paviršius. Paskui plunu teptuku išvedžiojamos plonos gyslelės, jos dar kartą apvedamos šlapiu teptuku.

Dekoruoti galima bet kokį norimą daiktą – medinius rėmelius, keramikos vazonus ar metalinius daiktus, staliukus, kėdes, užrašų knygutes. Kitaip tariant, visa, kas pagaminta iš medžio, keramikos, stiklo ar metalo gali būti tinkama dekoravimui. Kiekvienam daiktui – senam ar naujam – dekupažas suteiks origanialumo ir taps kur kas mielesnis. Ar net puikia rankų darbo dovana.

 

 

 

 

 

 

loading...