100 dienų liga – kokliušas sugrįžta
Lietuvoje užfiksuota keletas kūdikiams pavojingos ligos kokliušo atvejų. Kokie šios ligos požymiai ir ką turėtume daryti, įtarus šią ligą, pataria Šiaulių ligoninės vaikų skyriaus medikai.
Šimto dienų liga
Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja I. Stankevičienė sako, jog klastinga liga kokliušas diagnozuojamas ne iš karto, jos simptomai dažnai panašūs į peršalimą ar ūmų bronchitą.
„Lotyniškai kokliušas reiškia „sunkus kosulys“ ir vadinamas šimto dienų liga. Tad liga gali trukti ilgai ir tik palaipsniui būklė gerėja“, – sako gydytoja I. Stankevičienė.
Sunkiausiai kokliušu serga vaikai iki pusės metų. Liga prasideda nuo nedidelio karščiavimo, kosulio. Pasak vaikų ligų gydytojos Julijos Aleksandrovičienės, taikomas gydymas nuo kosulio mažai padeda, atsiranda vis sunkesni kosulio priepuoliai, vaikui tampa sunku įkvėpti, tarp kosulio epizodų gali būti apnėjos, vaikas pradeda sunkiau valgyti. Ši ligos stadija užtrunka, kosulys pirmąsias tris savaites tik sunkėja ir dar apie tris savaites gali išlikti toks pat. Kai liga pereina į sveikimo stadiją, kosulys po truputį lengvėja.
„Liga, prasidėjusi niekuo neišsiskiriančiais simptomais, gydoma simptominiais vaistais. Antibiotikas skiriamas tik įtarus kokliušą . Šiai ligai būdingas specifinis kosulys: triukšmingas įkvėpimas, po kurio seka nuo kelių iki keliolikos kosulio bangų“, – sako gydytoja J. Aleksandrovičienė.
Jeigu būklė nesunki, o vaikas vyresnio amžiaus, gali būti gydomas ir ambulatoriškai, šeimos gydytojo priežiūroje. Hospitalizacijos prireikia, kai sutrinka kvėpavimas, vaikui sunku valgyti. Tuomet reikalinga deguonies terapija, skysčių balanso atstatymas. Kūdikiai iki vienerių metų turi būti intensyvioje gydytojų priežiūroje, susirgusiojo būklė stebima nuolat.
Ši liga labai pavojinga mažiems vaikams, todėl, užsitęsus kosulio priepuoliams, svarbu kreiptis į gydytojus, nes dėl deguonies trūkumo pažeidžiamos smegenys.
Dažniausios šios ligos komplikacijos yra pneumonija, tačiau gali atsirasti apnėjos požymių, kai sutrinka kvėpavimas, gali prasidėti traukuliai. Šios komplikacijos pavojingiausios vaikams iki metukų.
Geriausia profilaktika – skiepai
Oro lašeliniu būdu užkrečiamomis ligomis sergantis žmogus didžiausią užkrėtimo riziką turi patiems mažiausiems vaikams, kol jie yra neskiepyti ir neturi susiformavusio imuniteto.
„Svarbu, kad šeimos auginančios mažus vaikus, naujagimius vengtų kontakto ir neitų į viešas vietas, kur yra sergančių žmonių. Šiuo metu yra sergančiųjų ne tik kokliušu, bet ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tad kyla labai rimtas pavojus susirgti“, – ragina Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Įtarus kokliušą nedideliam vaikui, reikia nebeleisti jo į darželį, į žmonių susibūrimo vietas, kad neplatintų pavojingo sukėlėjo. Taip pat svarbi rankų higiena, kosulio etiketas.
Vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė teigia, kad geriausia profilaktikos priemonė – skiepai. Į Nacionalinį skiepų kalendorių įtraukta vakcina nuo kokliušo. Ji yra sudėtyje penkiavalantės vakcinos, kuria skiepijama nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B.
Pirmą kartą skiepijamas dviejų, vėliau – keturių ir šešių mėnesių kūdikis, paskui aštuoniolikos mėnesių vaikas. Vėliau skiepijami vaikai prieš mokyklą – 6-7 metų.
Pakartotinė revakcinacija atliekama 16-17 metų paaugliams. Vėliau galima revakcinacija, galvojant apie nėštumą arba galimą kontaktą su kūdikiais arba su sunkiai sergančiais asmenimis, vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie gali sirgti šia liga ir gali ją pernešti kitiems. Todėl būsimi tėveliai ir seneliai taip pat gali atnaujinti savo vakciną, kreipdamiesi į šeimos gydytojus. Vyresniems žmonėms ši liga gali pasireikšti lengva forma.
Deja, vaikų skiepijimas mažėja, todėl vaikų sergamumas auga. PSO teigimu, kad sustabdytume ligą, reikalinga 95 proc. populiacijos vakcinacija. Praėjusių metų duomenimis Lietuvoje buvo paskiepyta 93 proc. vaikų. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu sirgo 26 asmenys,10 iš jų – mažesni nei devynerių metų vaikai buvo hospitalizuoti.
Kai vaikai neskiepijami, yra tikimybė, kad grįš ir tos ligos, kurios jau buvo užmirštos. Kartais individualus sprendimas nesiskiepyti savo vaikų gali pakenkti bendrajai populiacijai. Tiek persirgus kokliušu, tiek po vakcinacijos, imunitetas įgyjamas dešimčiai metų, po kurių reikėtų dar kartą pasiskiepyti.